Maltos sostinė Valeta pastatyta strategiškoje vietoje, kuri buvo pasirinkta siekiant sustiprinti Ordino padėtį Maltoje ir suteikti riteriams tvirtesnę poziciją saloje. Maltos apgultis buvo įvykusi tik prieš metus, o pergalingas didysis magistras Jean Parisot de Valette buvo pasiryžęs pagerinti salos gynybą, kad Šv. Jono ordinas išlaikytų savo pozicijas saloje. Valetos dizainas visiškai nukrypo nuo ankstesnio viduramžių Maltos miesto planavimo, kurį daugiausia sudarė netaisyklingos vingiuotos gatvės ir alėjos, kurias buvo lengviau apginti svetimų jėgų apgulties atveju.
Francesco Laparelli suprojektavo Valetą pagal stačiakampius plačias ir tiesias. Gatvių tinklas prasideda nuo miesto vartų ir baigiasi kitoje Valetos pusėje prie St. Elmo forto, iš kurio atsiveria abu netoli Valetos esantys jūrų uostai: Didysis uostas rytinėje pusėje ir Marsamxett vakarinėje pusėje. Siekiant sustiprinti miestą nuo atakų iš išorės, miestas buvo apsuptas bastionų, kurių kai kurie buvo pastatyti iki 47 metrų aukščio.
Francesco Laparelli buvo karo inžinierius, savo paslaugas teikęs popiežiaus Pijaus V prašymu, kuris kartu su Ispanijos karaliumi Pilypu II parėmė projektą ir finansine parama. Abu buvo suinteresuoti išlaikyti krikščionių valdžią strategiškai išdėstytoje Maltoje ir akivaizdžiai… palaikė pastangas apginti Maltos salas nuo Osmanų imperijos (dabartinės Turkijos) atakų.
Kai kurie gatvių planai Valetoje yra tikrai unikalūs, suplanuoti pagal tuometinę modernią kelių tinklo sistemą, atsižvelgiant į miesto gynybą. Kai kurios jo gatvės staigiai leidžiasi, kai artėjate prie miesto galo, kad priešo kariuomenei būtų sunku manevruoti. Šiose gatvėse yra laiptų, pastatytų taip, kad laiptais galėtų lipti sunkiais šarvuočiais vilkintys riteriai.
XVII amžiaus sandūroje Valeta išaugo į nemažą tų dienų standartų miestą. Miestas buvo populiari vieta apsigyventi tarp vietinių gyventojų, atsižvelgiant į jo saugų įtvirtinimą, o buvusi sostinė Mdina prarado daug savo žavesio po Didžiosios apgulties.
Valeta sparčiai augo po Maltos riterių valdymo ir trumpos prancūzų invazijos − britų valdymo metu.
Daugelis istorinių struktūrų buvo sugadintos arba sunaikintos Antrojo pasaulinio karo metu, kai nacių naikintuvai ne kartą bombardavo Valetą.
Po karo Valeta prarado patrauklumą kaip vieta naujoms šeimoms gyventi. Daugelis ankstesnių jos gyventojų taip pat persikėlė į naujesnius namus kitose Maltos vietose.
Noras apsigyventi Valetoje pastaraisiais metais stipriai išaugo. Vis daugiau žmonių pradeda matyti prasmę investuoti į senos architektūros renovavimą ir atstatymą.
Oficialiai ordinas pavadino miestą Humilissima Civitas Valletta − Kukliuoju Valetos miestu. Tačiau dėl bastion, ravelinų, baroko stiliaus pastatų grožio, miestas tapo žinomas kaip Superbissima − Iškilnusis. Maltiečiai šnekamojoje kalboje jį vadina tiesiog Il-Belt − kas reiškia sostinės miestą. Tik Valetą Maltoje galima vadinti Il-Belt.
Visas miestas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Išsidėsčiusi Maltos salos šiaurės rytiniame krante, prie Viduržemio jūros, uolėtoje vietovėje. Abipus uolų yra uostai. Valeta yra pagrindinis Maltos verslo, kultūros ir administracinis centras. Gerai išvystytas turizmas – keliautojus patraukia išlikę istoriniai paminklai ir švelnus klimatas. Iki 1979 metų Valetos uostuose buvo NATO karinės jūrų bazės, kuriose vėliau pradėta vystyti komercinė veikla.
pagrindinis Maltos ordino palikimas salai, tai buvusi Šv. Jono ordino riterių konventualų pagrindinė bažnyčia, kuri geriausiai atspindi visą ordino didybę alsavusią 17-18 amžiuje Maltos salose, joje per simboliu kalbą yra užkodutas visas ordino identitetas. Jono katedra be abejonės gražiausias barokinio laikotarpio simbolis Maltoje, taip pat pats vertingiausias Maltos meno šedevras, dailininko Carravagio nutapytas paveikslas Jono Krikštytojo nukirsdinimas laikomas būtent katedros oratorijoje.
įsikūrę Maltos pasaulio paveldo sostinės Valetos širdyje. Patys rūmai buvo vienas iš pirmųjų pastatų naujajame Valetos mieste, kurį 1566 m. praėjus keliems mėnesiams po sėkmingos Didžiosios Maltos apgulties baigties įkūrė didysis meistras Jeanas de Valette’as. Rūmus išplėtė ir išplėtojo vienas po kito einantys valdovai, kad jie tarnautų kaip jų oficiali rezidencija.
kur galima išdidžiai aprėpti didįjį Valetos uostą ir godžiai ryti akimis ir ausimis jo turtingą istoriją. Tai be abejonės gražiausias panoraminis vaizdas uostamiestyje, kur ir prasidėjo pats ryškiausias Maltos istorijoje periodas – kai 16 amžiaus pradžioje atvyko Šv. Jono riteriai, nors pačio uosto istorija siekia dar priešistorės periodą tūkstančius metų prieš mūsų era.
Pirmasis užbaigtas Valetos pastatas. Iki buvo pastatyta Šv. Jono Katedra, jame buvo palaidoti Jean Parisot de la Valette palaikai